Ar kada nors susimąstėte, dėl kieno svajonės Jūs norite dirbti – savo ar savo boso? Tie, kurie supranta, jog visgi nori dirbti dėl savo svajonių, anksčiau ar vėliau nusprendžia pradėti nuosavą verslą. Verslininko kelionė nėra lengva. Ji nuolat lydima rizikos, joje nėra jokių garantijų, o taip pat nereikia pamiršti apie įvairiausias išlaidas (investicijas). Tam, kad šią svajonę būtų lengviau įgyvendinti, pradedančiajam verslui yra galimybė pasinaudoti subsidija naujai verslo pradžiai.

Kaip ją gauti?

2022 metų sausio mėnesio pirmoje pusėje, prie užimtumo tarnybos naujienų bus skelbiama papildoma tvarka ir datos rėmimo priemonei gauti. Noriu pabrėžti, jog priemonė būna išdalinama žaibišku greičiu, todėl toli gražu ne visiems norintiems jos užtenka. Kaip sakoma, kas pirmesnis, tas gudresnis, tad laikykite ranką ant pulso ir stebėkite naujienas.

Ši priemonė skirta asmenims, steigiantiems pirmą kartą sau darbo vietą, o konkrečiai steigiant MB, UAB, VšĮ bei IĮ. Pasirinkusieji Individualią veiklą arba verslo liudijimą, deja, tačiau į rėmimą pretenduoti negali.

Ką dar svarbu žinoti?
Rėmimas skiriamas prioritetinėms grupėms (jaunimui iki 29 metų, vyresniems, negu 45 metai arba neįgalumą turintiems)
Kandidatas turi būti užsiregistravę Užimtumo Tarnyboje ir būtent ten kreiptis dėl šios priemonės gavimo;
Įmonę galima steigti gavus patvirtinimą;
Susikurtą darbo vietą reikia išlaikyti 3 metus.

Valstybės paramos lėšos skiriamos darbo priemonių įsigijimui, montavimui ir pritaikymui (ilgalaikis materialus turtas) ir patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).

Paraiškoje vienos planuojamos darbo vietos subsidijos dydis neviršija 31,03 LRV patvirtintos MMA dydžių sumos, kas nuo 2022 metų yra 22651,90 eurų.

Direktorė – Visita Ivaškevičiūtė

Bendraujant su žmonėmis man tenka susipažinti ir su jų baimėmis – ir tikrai dažnai labiausiai gąsdina tai, ko labai norime. Viena tokių baimių susijusi su apsisprendimu imtis nuosavo verslo. Šių nuogastavimų priežastys gali būti įvairios.

• Psichologiniai blokai, susiję su nepasitikėjimu, žema saviverte bei nesąmoningu noru „išvengti“ pinigų (kai žmogus savo pasąmonėje pinigus laiko nešvariais, blogais, o turtingus žmones – vagimis ar sukčiais). Galbūt tos vidinės kliūtys dažnai ir atrodo sunkiai įveikiamos, tačiau pradėjus jas nors po truputį klibinti, reikalai ima judėti vis sklandžiau.
• Įsitikinimas, kad daryti verslą dėl verslo – žema. Šiuo atveju žmogus ieško veiklos su aukštesne prasme, nori sukurti kažką unikalaus, gražaus, socialiai naudingo ir pan. Jei gilesnės prasmės paieškos nesiseka, verslo reikalai pastringa nė nepradėti. O juk tikrai nieko blogo į savo verslą žiūrėti tiesiog kaip į finansų šaltinį. Jei labai norisi, prasmę tam sukurti galime, pavyzdžiui, kažkurią uždirbtų pinigų dalį paaukodami labdarai. Tiesą pasakius, tai būtų net didesnė nauda ir aukštesnė prasmė, nei eikvoti laiką svajonėms apie unikalią bei ypatingą veiklą, kurios vis nesiseka sugalvoti.
• Noras viską padaryti idealiai. Dažnam atrodo, jog visi patyrę verslininkai yra labai daug sugebantys, nusimanantys, jog prieš imantis veiklos būtina labai daug visko išmokti, gauti kompetenciją patvirtinančius diplomus ir pan. Iš tiesų geriausiai viską išmokstame jau pradėję veiklą. Patikėkite, nerasime nė vieno verslininko, kuris nedarytų klaidų, viską suprastų ir darytų vien tik teisingus, apgalvotus sprendimus.
• Įsivaizdavimas, kad įsteigus įmonę viską reikės atiduoti mokesčiams. Tai labai gajus mitas, kuris dažną atbaido net nuo minčių apie nuosavą verslą. Mokesčius, žinoma, susimokėti reikės, tačiau viską tinkamai apskaičiavus bei pasinaudojus tam tikromis lengvatomis, bankroto grėsmė sumažėja maksimaliai. Juk šiuo metu yra įsteigta visokių paramų verslo pradžiai, subsidijų, akseleratorių ir t. t. Kodėl gi jais nepasinaudojus?

Beje, prieš imdamasi savo veiklos aš taip pat turėjau įvairių gąsdinančių minčių. Mes visi kartas nuo karto kažko bijome ir tai normalu. Svarbu nesusitapatinti su tomis mintimis ir sugebėti į jas pažvelgti lyg iš šalies. Taip pat prisiminti, kad visada galima kreiptis pagalbos, gauti konsultacijas.

Jei vis galvojate apie nuosavą verslą, tačiau neramina klausimai, ar sugebėsite susitvarkyti su mokesčiais, susisiekime. Padėsiu tinkamai viską susiskaičiuoti, įsivertinti ir priimti tinkamą sprendimą. Taip pat pagelbėsiu sužinoti, kokiomis lengvatomis ar parama verslo pradžiai galite pasinaudoti. Juk geriau pabandyti nei visą gyvenimą galvoti apie tai, kas būtų, jei būtumėt pabandę.

O jūs bijote buhalterių? Klausimas gali pasirodyti keistas, bet esu ne kartą susidūrusi su šiuo reiškiniu. Smulkūs verslininkai, MB savininkai bei individualią veiklą vykdantys žmonės dažnai turi tokią „baimę“. Pabandžiau suprasti, kur šio reikalo šaknys ir atkapsčiau keletą jų.

 

1. Baisu pasirodyti „per smulkiam“. Dažnai, jei žmogus dirba vienas ar itin mažame kolektyve, jam atrodo, kad buhalterio čia tikrai nereikia. Ką jis veiks? Gi to darbo ne tiek jau ir daug – patys susitvarkysim.
2. Baisu pasirodyti, kad kažko nežinai. Tai pati tikriausia tiesa: jūsų buhalterinės žinios žymiai mažesnės už specialisto turimas – tačiau juk tai natūralu! Tik toji baimė nemažėja ir dažnai žmonėms atrodo, kad jau geriau viską pasidaryti pačiam, nei apsikvailinti. Juk specialistas tikrai pastebės, kokios klaidos daromos ir tikrai patars, kaip viską galima padaryti geriau.
3. Baisu, kad neapsimokės. Specialistas juk nedirbs už dyka. Taigi už jo paslaugas reikės susimokėti. O jei tai individuali veikla ar mažas kolektyvas, gaunantis nedaug užsakymų? Patys didelių sumų neuždirbame, tai dar vienam žmogui pinigus mokėti?

 

Mielieji, kas būtų, jei pradėjusį gesti dantį ne odontologui patikėtumėte, o bandytumėte gydyti patys? Juk tik visai nedidelė skylutė, tai ko pačiam nesusitvarkyti?

 

Įveiktos baimės – žingsnis į aukštesnį lygį

 

Po neprofesionaliai sutvarkyto danties laukia tik dar didesnės bėdos ir visi tą suprantame. Panašiai vyksta ir su jūsų veiklos ar verslo buhalterija. Dabar pateiksiu tai, ką galite išlošti, jei atsisakysite mano paminėtų baimių.

 

1. Tai, kad jūsų verslas nedidelis nėra jokia priežastis baidytis specialisto pagalbos. Buhalterinius reikalus patikėkite profesionaliam buhalteriui, o patys tuo metu geriau užsiimkite savo darbais: užsakymų vykdymu, kvalifikacijos kėlimu, naujų klientų paieška ir t. t. Galų gale – pailsėkite. Dažnai smulkūs verslininkai tampa ir vadybininkais, ir darbininkais, ir buhalteriais, ir direktoriais, ir net valytojais savo turimoms patalpoms. Tokia pareigų gausa vargina ir fiziškai, ir psichologiškai. Na, o sugebėjimas pasidalinti pareigomis su kitais specialistais nuima krūvį ir leidžia susikoncentruoti ties tuo, ką sugebate geriausiai.
2. Jūsų buhalterinės žinios ir įgūdžiai minimalūs. Taip, tai tiesa. Nes jūs nesate buhalteris. Apskritai kas jums pasakė, kad turite nusimanyti apie viską? Jei bijote apsijuokti, pagalvokite, kad juk buhalteriai taip pat nėra viską suprantantys. Tai kurių galų jiems reikėtų šaipytis iš jūsų?
3. Jei baiminatės, kad savo pelną turėsite atiduoti buhalteriui, apsukite viską iš kitos pusės. Profesionali specialisto pagalba nukraus nuo jūsų papildomą krūvį ir leis skirti laiką bei jėgas didesniam užsakymų kiekiui ar kitokiai veiklos plėtrai bei paslaugų kokybės gerinimui. Taip pat išvengsite klaidų savo finansinėse ataskaitose. Laisvai samdomi buhalteriai ar įmonės paprastai atlygį ima tik už atliktus darbus, todėl neturėsite permokėti.

Vis dažniau iš įmonės vadovų tenka girdėti skundus, kad jų pasamdytos buhalterės dingsta. Be jokių paaiškinimų. Tiesiog nustoja atsiliepti į skambučius, atrašyti į laiškus, teikti ataskaitas. Trumpai tariant – nerodo jokių gyvybės ženklų.

Labai nenorėjome, kad žmonės manytų, jog visi buhalteriai vienodi, bijotų jų bei nepasitikėtų, tad pradėjom aiškintis, kur gi tas „Bermudų trikampis“, kuriame paslaptingai dingsta buhalterės. Pavyko išsiaiškinti, jog buhalteriai dažniausiai dingsta dėl šių priežasčių:

• Įmonė laiku nemoka už paslaugas (gal jau skolinga už kelis mėnesius).
• Nėra pasirašytos sutarties tarp buhalterės ir Įmonės (nei darbo santykių, nei B2B). Nėra sutarties – nėra atsakomybės.
• Įmonė per mažai moka už buhalterės darbą, o buhalterė bijo/gėdijasi paprašyti daugiau, todėl atsiranda vidinis konfliktas – sustingsta ir slapstosi. Taip pat gali būti, kad turi daugiau pelningų klientų, todėl prioritetas jiems.
• Laiku neparuošė metinių finansinių ataskaitų (nespėjo, nemoka) ir bijo pasakyti klientui – vengia, slapstosi.
• Asmeninės priežastys – gal sugalvojo keisti profesiją bei pasinėrė į kitas veiklas, o dėl atsakomybės ir vidinės kultūros stokos nepranešė apie savo gyvenimo pokyčius.
• Liga, mirties atvejai.

Paaiškėjo, jog dažniausiai buhalteriai dingsta tada, kai:

• Reikia pateikti finansines ataskaitas įmonei, nes nespėja arba nemoka jų padaryti.
• Klientas ilgai neatsiskaito už paslaugas. Nebėra motyvacijos dirbti.

Natūralu, kad dingus buhalteriui atsiranda daug nesklandumų, o pasekmės gali liūdnos:

• Dingo įmonės apskaitos dokumentai – bėdos su VMI.
• Nėra apskaitos registrų – bėdos su VMI.
• Nėra finansinių ataskaitų – įmonė nežino realios finansinės situacijos.
• Nori kreiptis į banką dėl paskolos ar lizingo – be finansinių ataskaitų niekaip – galimi nuostoliai.
• Reikės iš naujo susivesti apskaitą, atkurti trūkstamus dokumentus – papildomos išlaidos.
• Gaištamas vadovo laikas ir nervai, užuot koncentravusis į tiesioginius darbus.

KĄ DARYTI?

Tam, kad atsakyti į šį klausimą, konsultavausi su teisininku ir štai kokį atsakymą gavau:

• Perduoti „bylą“ naujam patikimam buhalteriui, jis gali „buhalterine kalba“ bandyti išsireikalauti dokumentų ir duomenų.
• Jeigu vyksta konfliktas – kreiptis į mediatorių.
• Atvykti į buhalterio fizinę darbo vietą ir bandyti vietoje atsiimti dokumentus.
• Oficialiai nutraukti sutartį ir išsiųsti registruotų laišku, išsiuntimo įrodymus pasilikti.
• Išsikviesti antstolį į buhalterio fizinę darbo vietą ir fiksuoti faktines aplinkybes.
• Pateikti ieškinį teismui su visais įrodymais, kad dokumentų atgauti nepavyko.

Nuo visko gyvenime neapsidrausi, tačiau nuo buhalterių „dingimų“ tikrai įmanoma. Išvengti tokių situacijų galite atlikę šiuos veiksmus:

• Duokite teisininkų kontorai buhalterinę sutartį peržiūrai. Jie sudės visus „saugiklius“.
• „Patikrinkite“ buhalterį ar buhalterinę įmonę – prašykite rekomendacijų iš esamų buhalterio klientų (nors dažnai tokie buhalteriai būna giminaičiai arba draugų rekomenduoti), stebėkite jo aktyvumą soc. tinkluose, patikrinkite ar buhalterinėje įmonėje yra daugiau darbuotojų.
• Sužinokite buhalterio ar buhalterinės įmonės realią darbo vietą – ofisą. „Visiškas darbas iš namų“ – didelė rizika jūsų dokumentams, nes į asmenines patalpas neįeisite.
• Prašykite pas buhalterį ketvirtinių finansinių ataskaitų, jeigu mėnesio bėgyje jis negali jų pateikti – tai jau ženklas, kad kažkas negerai.

Jei visgi aukščiau paminėtų veiksmų prieš samdant buhalterį neatlikote, buhalterio dingimą prognozuoti galite iš šių įspėjamųjų ženklų:

• Buhalteriui gėda dėl nepadarytų darbų ir jis nebeišrašo sąskaitų už savo darbą;
• Buhalteris dienas neatsako į skambučius, el.laiškus.
• Iš VMI, sodros ateina pranešimai apie laiku nepateiktas deklaracijas.

Tikiuosi, kad ši informacija buvo naudinga ir linkiu niekam neatsidurti tokioje situacijoje. Jeigu panašiai buvo atsitikę jums arba norite ateity to išvengti – drąsiai kreipkitės. Mes kokybiškai ir greitai tvarkome apleistą buhalteriją, padedam atsikratyti streso perimant įmonių buhalteriją.