Vertindamas naująjį darbo kodeksą MB „Vilniaus buhalterių grupė“ vadovas Nerijus Ramanauskas pabrėžia naujas įdarbinimo galimybes, kurias atveria lankstesnė įdarbinimo tvarka, numatoma šiame dokumente. „Anksčiau būdavo tam tikrų problemų, apie kurias garsiai kalbėta jau gana ilgai. Pavyzdžiui, už trumpalaikius darbus dažnai su darbuotoju būdavo atsiskaitoma, taip sakant, neoficialiai“, – teigia jis. Šiuo atžvilgiu naujasis darbo kodeksas turėtų pasitarnauti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Vadovas priduria, kad nemaža dalis darbo santykių turėtų pagaliau išvysti dienos šviesą, išlįsti iš šviesesnio ar tamsesnio „šešėlio“, mat anksčiau nemaža dalis darbo santykių dėl sudėtingesnės įdarbinimo ir darbo apmokestinimo tvarkos pasislėpdavo po mažesnę mokestinę naštą užkraunančiais sprendimais – tai vykdavo nepaisant labai konkrečių iš faktinės darbuotojo ir darbdavio situacijos kylančių poreikių.

Nerijus Ramanauskas Vilniaus buhalterių grupės vadovas

Nerijus Ramanauskas Vilniaus buhalterių grupės vadovas

Tačiau Nerijus Ramanauskas priduria, kad naująjį darbo kodeksą turėtų lydėti kiek adekvatesnis socialinės apsaugos politikos projektas. „Gerai ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų šalyse jau gana seniai egzistuoja tokie darbo santykių atspindžiai svarbiuose valdančiųjų nutarimuose, tik Lietuvoje kažkodėl jų itin bijomasi. Tiesa, ši baimė dažnai kyla dėl to, kad Vakarų šalys turi nepalyginamai progresyvesnę socialinės apsaugos politiką, ištisą jos tradiciją, kuri paraleliai lydi „liberalėjantį“ darbo santykių reglamentavimą. Tad norėtųsi, kad žengę žingsnį vienoje srityje, Lietuvos valdantieji ryžtųsi žengti žingsnį ir kitoje mano minėtoje svarbioje srityje“, – teigia vadovas.

Atsižvelgdamas į prastėjančią politinę situaciją jis tikisi, kad naujasis darbo kodeksas netaps dar vienu įrankiu krautis trumpalaikiam politiniam kapitalui

Atsižvelgdamas į prastėjančią politinę situaciją jis tikisi, kad naujasis darbo kodeksas netaps dar vienu įrankiu krautis trumpalaikiam politiniam kapitalui, o vietoje to brandžių sprendimų ir tvirtos laikysenos dėka atvers daugiau galimybių ir naujos erdvės tiek verslui, tiek ir darbuotojų karjeros siekiams.

Kitas itin svarbus klausimas liečia baimę dėl to, kad verslas pradės orientuotis į savo išlaidų mažinimą darbuotojų socialinės gerovės sąskaita. „Tam tikra prasme šioje vietoje žaidžiamas optimisto ir pesimisto žaidimas, kuris, mano galva, yra beprasmis. Taip, verslas gali įgauti tokią darbuotojų nelaukiamą orientaciją į išlaidų mažinimą darbuotojų socialinio saugumo ir stabilumo sąskaita, tačiau šioje vietoje kyla daug svarbesnis klausimas apie Lietuvos verslo aplinkoje inertiškai besiplėtojančią ydingą darbdavio ir samdomo darbuotojo santykių etiką. Pastaroji turi būti orientuota į ilgalaikę verslo vertės kūrimo perspektyvą, nes priešingu atveju nėra prasmės kalbėti apie samdomų darbuotojų gerovę. Iki šiol egzistavęs status quo pastarąjį klausimą buvo palikęs mirties ir rimties būsenoje. Manau, kad atėjo laikas pokyčiams – spyriui arba postūmiui, kuris priverstų kelti šį klausimą iš naujo. Pagalvokite: juk darbuotoją skurdinančio verslo ilgalaikė teigiamo vertės pokyčio perspektyva yra labai abejotina, ypatingai kai kalbame apie smulkųjį ir vidutinį verslą, tad nuogąstavimai turėtų persikloti su savotišku optimizmu. Kalbant paprastai: išnaudotojai ir piktavaliai paprasčiausiai neišliks. Tai, kas vadinama „moraline rizika“ ekonomikoje ir versle, turi ašmenis iš abiejų pusių: taip, esama moralinės rizikos, kad stambusis verslas susiklosčiusioje situacijoje darbuotojų atžvilgiu pradės elgtis piktavališkai ir socialiai neatsakingai, tačiau pagalvokime, kuo tai gali baigtis jam pačiam… Taigi, aš manau, kad turime puikią galimybę pamatyti, kaip atsigauna smulkusis ir vidutinis darbdavys“, – teigia MB „Vilniaus buhalterių grupė“ vadovas.